Skolų refinansavimas yra vis populiaresnis būdas namų biudžetui, kuris dažnai yra apsunkintas kreditų palūkanomis ir kitais įsipareigojimais, sustiprinti. Tokiu būdu galima sumažinti ne tik mėnesines išlaidas, bet ir bendrą skolinių įsipareigojimų dydį. Refinansavimu turėtų pasidomėti ne tik asmenys, kurie turi keletą įsiskolinimų – tai gali būti naudinga ir turintiems tik vieną kreditą arba kreditinę kortelę.

Nepaliaujamai augantys namų ūkių įsiskolinimai kelia susirūpinimą Norvegijos valdžios bei finansinių institucijų atstovams. Tam, kad užkirstų kelią nerimą keliančioms tendencijoms, valdžia nusprendė įvesti vartojimo kreditų suteikimo taisyklių pakeitimus – jau nuo 2019 m. reikės atitikti daug griežtesnius reikalavimus, kad bankas galėtų suteikti paskolą. Vienas iš šių pokyčių bus naujai įkurtas specialus registras (gjeldsregister), kuriame finansų institucijos galės patikrinti visus esamus įsiskolinimus. Taip pat bus sugriežtinti reikalavimai, taikomi kreditui gauti reikalingam pajamų dydžiui.

Lietuviai apsigyvenę fiordų krašte neretai ryžtasi pasinaudoti Norvegijos bankų paslaugomis, pavyzdžiui pasiimti kreditą. Be to – kreditai yra jiems noriai išduodami. Ir nieko keisto, kadangi pagal statistikas, lietuviai metams bėgant norvegiškų institucijų akyse tapo patikimais vartotojais, bent jau dėl to, kad dorai įvykdo savo įsipareigojimus greičiau negu tai numato su banku pasirašyta sutartis.

Nors paskola iš esmės turi padėti įtemptam namų biudžetui, dažnai pasirodo, kad reguliarus įmokų mokėjimas – ypač kelių skirtingų paskolų atveju – yra problemiškas.